Ar kada nors susimąstėte, kaip vaistinių tinklai pasiekia savo astronominius pelnus? Ne? Leiskite Jums papasakoti neįtikėtiną pasaką apie šiuolaikinę kapitalizmo alchemiją, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka – taip, Jūs atspėjote – vaistininkai ir farmakotechnikai!

Lojaliausi darbuotojai – didžiausi nevykėliai

Nesunku pastebėti, jog vaistinių tinklai visuomet siekia, kad darbuotojai būtų lojalūs. Tik bėda ta, jog lojalumas šiame versle reiškia, kad už savo atsidavimą gausite… mažesnę algą. Nauji darbuotojai? Jie gaus didesnį atlyginimą nei tie, kurie dirbo kelis metus ar net dešimtmečius. Klausite, o kaip darbuotojų patirtis ar atsidavimas, tai neturi reikšmės? O kam tai rūpi? Papildomai parduoti „Ambio“, „Olvel“, Vivavit“ patirties ir išmanymo daug nereikia.

Ar suprantate, kad dirbdami papildomą darbą patys sau užkertate kelią algos didinimui? Vaistinių darbuotojams jau įskiepyta, kad geriausias būdas parodyti savo vertę – dirbti daugiau už tą pačią algą. Dažniausiai alga kyla, kuomet keiti darbo vietą. Bet kam reikalingas toks stresas? Juk keisti darbą – tai tarsi iš naujo atrasti Ameriką. Kodėl gi nesėdėti savo jaukioje darbinėje pelkėje ir tikėtis, kad kažkada kažkas pastebės jūsų didvyriškus pastangas ir ims pilstyti pinigus kaip iš gausybės rago? Jeigu dirbi papildomai, naujų darbuotojų nereikia. Juk lojalus darbuotojas, kuris dirba papildomai, yra auksinis – nereikia nei mokymų, nei adaptacijos laikotarpio. Kam investuoti į žmones, jei galima tiesiog išspausti viską iš tų, kurie jau yra? Nuvaryti arkliai vežimą tempia toliau. Ką čia bepridursi. Nuvarytas arklys yra geriausias arklys. Jis neprieštarauja, nekelia reikalavimų, tiesiog tyliai tempia vežimą. Ir kas geriausia – jis jau pripratęs prie savo likimo, tad kam gi čia dar ką nors keisti? Jeigu nereikia naujų darbuotojų, nekeliamos algos. Krautuvininkai investuoja į savo darbuotojus tik tada, kai turi peilį prie gerklės. O kol nėra poreikio, kam gi čia švaistyti pinigus? Geriau išleisti juos naujam biuro stalui ar kavai. Kas keletą metų galima sulaukti išdidaus pristatymo, kad nuo kažkada kyla algos ir keičiama motyvacinė sistema, kuri leis uždirbti daugiau. Pigūs blizgučiai. O tiesiog naujai atėjęs darbuotojas gauna 20, 30 ar net 50% didesnį atlygį. Va čia tai sėkmė! Nes kas gi labiau džiugina, nei žinojimas, kad tas žmogus, kuris ką tik įsidarbino ir dar net nežino, kur tualetas, jau uždirba daugiau nei tu, kuris čia prakaituoji metų metus? Taip lojalus, papildomai dirbantis darbuotojas lieka „kvailio vietoje“.

Nepakeliama vasaros romantika

O vasaros laikotarpiu – viskas dar linksmiau. Atostogų sezonas! Saulės spinduliai, SPF kremai, jūra ir… darbas už du ar net tris kolegas. Vaistinių tinklų grietinėlė – ofisai, patogiai sau leidžia atostogas, o farmacininkai bando pavalgyti kotletus dviem ar trim pašildymais. Kava iš termo puodelių jau tapo norma, o mintis apie pertrauką – tiesiog iliuzija. Ar mūsų klientai supranta, kad už šypsenas ir profesionalias konsultacijas, mes gauname nebent „motyvuojančius“ regioninių laiškus apie reikalingą susitelkimą ir pardavimų didinimą bendram gėriui – didesniam pelnui. Bet kas čia tokio, pasakytų žmogus iš šono? Juk papildomas darbas ir reiškia didesnį atlyginimą, ar ne?

Mokėti už papildomą darbą? Tik ne šiame gyvenime!

Manote, kad už papildomą darbą, pavadavimus ir stresą gausite papildomą atlygį? Kolegos, atmerkime savo pervargusias akis ir pažiūrėkime į pasaulį, kuriame pelno siekiančios korporacijos mus išnaudoja kaip pigų darbo jėgos rezervą. Įstatymai aiškiai nurodo, kad už papildomą darbą turime gauti 1,5 karto didesnį atlygį. Jeigu dirbame poilsio dieną, turi būti mokamas 2 kartus didesnis atlygis. Bet ar kas nors iš mūsų iš tiesų matė tą stebuklingą padidėjimą savo atlyginimo lapelyje? Ar mūsų darbdaviai į šiuos įstatymus žiūri kaip į pasakas vaikams, kurias galima ignoruoti? Kur pinigai? Kur tas teisėtai priklausantis uždarbis už viršvalandžius? Atsakymas paprastas – jie lieka krautuvininkų kišenėse, kad dar labiau padidintų jų pelnus. Dirbame iš širdies, tačiau vietoje teisingo atlygio girdime tik šaltus atsakymus: „Į tavo vietą laukia keli žmonės, nesiskųsk“. Bet kai ateina laikas išleisti mus atostogų, ar pamatėme tuos laukiančius specialistus? Kur jie dingo? Prieš dvi savaites buvo perteklius, dabar – viskas ant Jūsų pečių.

Išvados – kaip veidrodyje

Tai štai, mielieji, vaistinių tinklai nesidrovi naudotis savo darbuotojais kaip nereikšmingomis detalėmis nesustabdomoje pelno mašinoje. Jei dirbate čia ilgiau, nesitikėkite teisingumo ar atlygio už savo pastangas. Juk yra daug naujų, jaunesnių darbuotojų, kurie visada pasiruošę ateiti ir „gelbėti“ situaciją – ir už didesnį atlyginimą.

Mes galime pakeisti šią situaciją, bet tam reikia vienybės ir ryžto. Raginame visus prisijungti prie Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos. Tik būdami kartu galime priversti darbdavius gerbti mūsų teises ir mokėti sąžiningą atlyginimą už mūsų sunkų darbą.

Vienykimės ir kovokime už savo teises. Pakaks būti pelno vergu, laikas tapti vertingu specialistu!

Profesine sąjunga yra mūsų balsas. Prisijunkime, kovokime, laimėkime!

Baigiant linksmesne nata, mieli farmacininkai, linkime kantrybės, stiprybės ir, žinoma, gero humoro jausmo. Tik jis padės ištverti šioje „tobuloje“ darbo vietoje. Nepamirškite: Jūsų darbas yra neįkainojamas – bet tik ne Jūsų viršininkams.